Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
V. Zelenskis apie rusų karius: žudikai, plėšikai ir skerdikai
Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad 2008 metais įvykęs NATO aukščiausiojo lygio susitikimas galėjo užkirsti kelią dabartiniams Rusijos okupantų žiaurumams Ukrainoje.
Ukrainos vadovas Rusijos karius pavadino žudikais, plėšikais ir skerdikais, skelbia šalies naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Bukareštas, NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracija. Balandžio 3 d. Lygiai prieš 14 metų. Tada buvo galimybė užkirsti kelią Rusijos atėjimui. Buča, Kyjivo sritis. Dabar. Rusija atėjo“, – feisbuke sekmadienį rašė V. Zelenskis.
„Rusų karių motinos turėtų tai pamatyti. Tik pažiūrėkite, kokius išperas užauginote. Žudikai, plėšikai, skerdikai“, – Ukrainos vadovas kreipėsi į rusus jų kalba.
2008 metais NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Bukarešte darbotvarkėje buvo numatyta suteikti Ukrainai ir Gruzijai narystės veiksmų planą (MAP). Ukrainos vyriausybė tikėjosi gauti NATO MAP, tačiau taip neįvyko dėl dalies sąjungininkų prieštaravimo.
Kyjivo regione rasta 410 civilių gyventojų kūnų
Sekmadienį Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova pranešė, kad neseniai iš Rusijos kariuomenės perimtame Kyjivo regione aptikta 410 civilių gyventojų kūnų.
„Iš išlaisvintų Kyjivo srities teritorijų išvežta 410 žuvusių civilių kūnų. Teismo medicinos ekspertai jau ištyrė 140 palaikų“, – I. Venediktova sakė Ukrainos nacionalinei televizijai.
NATO vadovas: tokių baisybių kaip Bučoje Europa jau seniai nematė
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad netoli Kyjivo esančioje Bučoje užfiksuotos civilių žudynės yra pasibaisėtinos.
„Tokio žiaurumo prieš civilius gyventojus Europoje nematėme ne vieną dešimtmetį, tai pasibaisėtina ir visiškai nepriimtina“, – J. Stoltenbergas teigė CNN, kalbėdamas apie iš Rusijos pajėgų atkovotame mieste rastus nužudytus civilius gyventojus.
Be to, NATO vadovas teigia nesantis pernelyg optimistiškai nusiteikęs dėl Rusijos tvirtinimų, kad jos kariai yra išvedami iš Ukrainos sostinės.
„Tai, ką matome, nėra išvedimas. Matome, kad Rusija pergrupuoja savo karius, – jis sakė CNN.
„Jokiu būdu neturėtume būti pernelyg optimistiški, nes išpuoliai tęsis. Taip pat esame susirūpinę dėl galimo išpuolių suintensyvėjimo“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
Ukrainos pajėgos vėl kontroliuoja Pripetę ir sienos su Baltarusija ruožą
Ukrainos ginkluotosios pajėgos susigrąžino Prypetės miesto ir sienos su Baltarusija ruožo kontrolę.
Apie tai skelbia valstybinė naujienų agentūra „Ukrinform“, kuri remiasi atitinkamu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešimu feisbuke.
„Toliau vykdome kovines užduotis“, – sakoma armijos pranešime.
„Ukrinform“ taip pat informuoja, kad, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo vasario 24 d. iki balandžio 3 d. Rusija Ukrainoje prarado maždaug 18 tūkst. karių.
Ukrainos ambasadorius: Vokietijos prezidentas puoselėja kontaktų voratinklį Rusijoje
Ukrainos ambasadorius Berlyne Andriyus Melnykas pareiškė, kad Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris yra įtartinai artimas Rusijai.
„F. W. Steinmeieriui santykiai su Rusija buvo ir tebėra fundamentalūs, netgi šventi, kad ir kas benutiktų“, – ambasadorius sakė Vokietijos laikraščiui „Tagesspiegel“.
A. Melnykas priminė, kad, Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuomone, nėra ukrainiečių tautybės, kalbos ir kultūros, todėl esą nėra ir valstybės. „Panašu, kad F. W. Steinmeieris pritaria minčiai, jog ukrainiečiai iš tikrųjų nėra tauta“, – pridūrė ambasadorius.
Pasak A. Melnyko, Vokietija vis dar turi pernelyg daug interesų Rusijoje, pavyzdžiui, priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų, naftos ir anglių, o dėl to iš dalies kaltas Vokietijos prezidentas, kuris anksčiau ėjo vicekanclerio bei užsienio reikalų ministro pareigas.
„Jis per pastaruosius dešimtmečius užmezgė ištisą ryšių su Rusija voratinklį. Į jį įsipainiojo daugybė valdininkų, kurie dabar daro įtaką valdančiajai koalicijai“, – teigia Ukrainos atstovas. Kaip tokių įsipainiojusių žmonių pavyzdį jis nurodė dabartinio Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo patarėją užsienio politikos klausimais Jensą Plötnerį ir Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorių Andreasą Michaelisą. Be to, esą įsipainioję ir daugybė svarbių Vokietijos ambasadorių.
Ukrainos ambasadorius A. Melnykas boikotavo neseniai Vokietijos prezidento inicijuotą solidarumo su Ukraina koncertą. „Mano supratimu, tas koncertas buvo aiškus signalas Maskvai, galbūt net pademonstravimas V. Putinui, kad prezidentas esą čia tvirtai laikosi savo“, – sakė diplomatas.
Britai atsiųs ginklų Odesos pakrantei apsaugoti
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas planuoja tiekti Ukrainai ginklus, kuriais būtų sutrukdyta Rusijos planams okupuoti pietinę šalies dalį iš jūros.
Apie tai skelbia Ukrainos naujienų portalas „Ukrinform“, remdamasis „The Sunday Times“ informacija.
Jungtinė Karalystė nori aprūpinti Ukrainą priešlaivinėmis raketomis, kad būtų „atlaisvinti“ pakrantės miestai, kuriuos rusų kariai dabar bombarduoja iš jūros, teigia „Ukrinform“.
Anot B. Johnsono, planuojama tiekti ginklus Ukrainai tam, kad nebūtų leista okupantams toliau veržtis į Odesą.
Britai anksčiau Ukrainai perdavė savo prieštankines raketas NLAW Kyjevui ginti.
Odesai smogta iš oro
Pasak Ukrainos vidaus reikalų ministerijos atstovo, ankstyvą sekmadienio rytą Odesai smogta iš oro. Kyjivas jau anksčiau perspėjo, kad Rusija bando sustiprinti savo karines pozicijas Ukrainos pietuose.
„Odesai buvo smogta iš oro. Kai kuriose vietose įsiplieskė gaisrai. Dalį paleistų raketų numušė priešlėktuvinė gynyba“, – savo „Telegram“ paskyroje rašė vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.
Kaip jau skelbta, ankstų sekmadienio rytą Ukrainos pietvakariuose esančiame Odesos uostamiestyje nugriaudėjo keli sprogimai. Juos užfiksavo naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Apie 6 val. vietos laiku nugriaudėję sprogimai sukėlė mažiausiai tris juodų dūmų stulpus su aiškiai matomomis liepsnomis. Manoma, kad sprogimai įvyko pramoninėje strateginio Juodosios jūros uosto dalyje.
Netoli smūgių vietos buvęs karys AFP žurnalistui sakė, kad tai greičiausiai buvo rusų paleistos raketos.
Ataka įvykdyta Rusijos pajėgoms traukiantis iš Ukrainos šiaurės.
Istoriniame Odesos mieste, kuriame gyvena apie milijoną žmonių, įsikūręs didžiausias Ukrainos uostas Juodojoje jūroje.
Ankstų sekmadienio rytą Odesoje pasigirdo sprogimų serija
Ankstų sekmadienio rytą Ukrainos pietvakariuose esančiame Odesos mieste nugriaudėjo keli sprogimai. Juos užfiksavo naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Apie 6 val. vietos laiku nugriaudėję sprogimai sukėlė mažiausiai tris juodų dūmų stulpus su aiškiai matomomis liepsnomis. Manoma, kad sprogimai įvyko pramoninėje strateginio Juodosios jūros uosto dalyje.
Visos Baltijos valstybės nutraukė rusiškų dujų importą
Latvijos gamtinių dujų saugyklos operatorius šeštadienį pranešė, kad visos trys Baltijos valstybės nebeimportuoja rusiškų dujų.
„Nuo balandžio 1 d. į Latviją, Estiją ir Lietuvą rusiškos gamtinės dujos daugiau nebepatenka“, – Latvijos radijui sakė įmonės „Conexus Baltic Grid“ generalinis direktorius Uldis Bariss. Pasak jo, šiuo metu Baltijos šalių rinka aprūpinama iš požeminėje Latvijos saugykloje esančių dujų atsargų.
Tokio žingsnio Baltijos valstybės ėmėsi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bandant spausti Europą energetikos srityje.
JAV jau anksčiau uždraudė rusiškos naftos ir dujų importą, o Europos Sąjunga (ES) ir toliau perka Rusijos energetinius išteklius. Pernai ES iš Rusijos importavo apie 40 proc. visų savo sunaudojamų gamtinių dujų.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį paragino likusias ES naris pasekti Baltijos pavyzdžiu.
„Nuo šio mėnesio – jokių rusiškų dujų Lietuvoje. Prieš daugelį metų mano valstybė priėmė sprendimus, kurie šiandien mums leidžia be jokio skausmo nutraukti energetinius ryšius su agresore. Jei tai galime padaryti mes, gali ir likusi Europa“, – G. Nausėda paskelbė tviteryje.
Ukrainoje žuvo žinomas režisierius M.Kvedaravičius
Šeštadienį Ukrainoje žuvo Lietuvoje ir pasaulyje puikiai žinomas režisierius Mantas Kvedaravičius. Jam buvo 45-eri. Šią liūdną žinią pranešė portalas 15min.
Skelbiama, kad tragiškas įvykis nutiko Mariupolyje, į automobilį, kuriame važiavo režisierius, pataikė raketa. Lietuvis buvo skubiai išgabentas į ligoninę, tačiau joje netrukus mirė. Apie M. Kvedaravičiaus mirtį feisbuke sekmadienio naktį patvirtino garsus rusų dokumentinių filmų režisierius Vitalijus Manskis. „Mūsų draugas, lietuvių dokumentalistas Mantas Kvedaravičius šiandien nužudytas Mariupolyje su filmavimo kamera rankose“, – parašė jis feisbuke.
Perimta visos Kyjivo srities kontrolė
Ukrainos pajėgos, pasak Ukrainos gynybos viceministrės Hannos Malyar, perėmė visos Kyjivo srities kontrolę. „Visa Kyjivo sritis išvaduota iš okupantų“, – rašė ji feisbuke. Tai apima ir Irpinės, Bučos bei Hostomelio miestus.
